2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis

Renesansas ir Barokas

Tematiškai apibrėžiant K. Varnelio Vakarų Europos meno kolekcijos visumą, neišvengiamos yra Renesanso ir Baroko sąvokos, nes būtent šie du stiliai bei epochos yra viso rinkinio šerdimi. Tai lėmė kelios priežastys - 1) paties K. Varnelio skonis, 2) K. Varnelio kaip menininko ir ekspozicijos autoriaus noras žiūrovams pateikti nedidelę, kamerinę, tačiau monumentalią ir įtikinančią Vakarų meno istoriją. O Renesansas ir Barokas - tai reiškiniai, kurių dėka Europos kultūra tapo tiesiog savimi...



Taigi, renesansiniai ir barokiniai eksponatai yra pasklidę po visą K. Varnelio namų-muziejaus "labirintą". Visgi esama dviejų salių, kur tokių objektų koncentracija yra ypatingai didelė. Tai dvi viena šalia kitos besiribojančios erdvės pirmajame Mažosios Gildijos aukšte - buvusios krautuvėlės ar sandėliai. Renesansui ir Barokui čia, pirmiausia, atstovauja tapyba. Turbūt patys reikšmingiausi senumo prasme būtų du itališkojo Renesanso paveikslai, vaizduojantys Madoną - Švč. Mergelelę Mariją su Kūdikiu. Abu jie nutapyti kvatročento epochai būdingomis technikomis - temperos dažais ant medžio lentų. Vienas, anoniminio (nenustatyto) autoriaus sukurtas, pasižymi dar gotikinėmis suveriamo altoriaus formomis (o ir plastika yra archaiškesnė), kitas priskirtinas Sienos mokyklos atstovui Matteo di Giovanni'ui (1430-1495) iš tiesų tai greičiausiai yra vėlesnio šio dailininko paveikslo Madonna col Bambino con i Santi Girolamo e Francesco ("Mergelė Marija su Kūdikėliu ir šventaisiais Jeronimu ir Pranciškumi" - originalas saugomas Sienos nacionalinėje pinakotekoje) kopija.

Nusileidimo į Mažosios gildijos rūsius perdangos su renesansine tapyba
Matteo di Giovanni, Madona su Kūdikėliu ir šventaisiais Jeronimu ir Pranciškumi, XV a.
Kairėje - originalas (iš Sienos nacionalinės pinakotekos), dešinėje - kopija (iš K. Varnelio namų-muziejaus)


Esama ir daugiau kopijų - toks yra garsaus XVIII amžiaus prancūzų portretisto ir batalisto Jeano Marco Nattier (1685-1766) sukurtas tapybinis Maltos ordino kavalieriaus Jeano-Philippe'o atvaizdas, arba net keletas bronzinių skulptūrėlių - sumažintų Donatello (1386-1466), Giambolognos (1529-1608) replikų. Kokia yra kopijų paskirtis šiose, o ir kitose L.Varnelio namų-muziejaus salėse? Pirminis dalykas - be abejo, informacija. Tiesiog kurdamas dailės istorijos modelį, savotišką mikrokosmosą ekspozicinėje ervdvėje, profesorius įžiūrėjo tą kopijų paskirtį, kokią joms suteikė XVI-ojo ar XVIII-ojo šimtmečių gyventojai - visiškai ramiai vertinę kopijuotus leonardus ar rubensus. Antras dalykas - nuotaika. Šiuo atveju kopijos atlieka savotišką teatrinių masuočių funkciją, tarnaudamos kaip choras antikiniame graikų teatre - komentuodamos, papildydamos pagrindinį pasakojimą.


Visgi Renesanso ir Baroko erdvėse yra ir daug vertingų, reikšmingų kūrinių, kurių atgabenimas į Lietuvą, jų pristatymas publikai buvo vienas iš K. Varnelio kaip kolekcionieriaus ir muziejaus steigėjo tikslų. Tarp ir paties K. Varnelio labai vertintų galima paminėti dvi renesansines skrynias - viena iš jų ištapyta ornamentais ir Gausybės ragais, bei heraldiniais motyvais, ir kildinta iš Vokietijos, kita - angliška, raižyto ąžuolo su keturiais medalionuose profiliais vaizduojamais vyriškiais. Reikšminga ir odinė širma su renesansine ornamentika bei heraldiniais motyvais, barokinis krėslas, dekoratyvinės barokinės figūros ir kiti dirbiniai. Dar galima paminėti keletą tapybos egzempliorių - tarp jų ir italų baroko tapytojo kompozicija, vaizduojanti Švenčiausią Šeimyną kelionės į Egiptą metu, olandų portretisto pavaizduotas senyvas barzdotas vyriškis ar Allano Ramsay (1713-1784) aplinkai priskirtino meistro kūrinys - britų džentelmeno portretas, nežinomo autoriaus (K. Varnelis buvo įsitikinęs, kad tai paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų dailininko Marcello Bacciarelli'o (1731-1818) kūrinys) nutapytas jaunos damos portretas.

Skrynia (Anglija, XVI a.) ir dvi dekoratyvinės skulptūros (Italija, XVII a. 1 pusė)
Skrynia (Anglija, XVI a.), detalė
Skrynia (Vokietija, XVI a.), detalė
Skrynia (Vokietija, XVI a.), detalė
Nežinomas dailininkas, Šventoji Šeima, Italija, XVII a. 
Marcello Bacciarelli (?), Moters portretas, XVIII a. pabaiga
Allan Ramsay aplinka, Vyro portretas, XVIII a. 2 pusė
Širma (Vokietija, XIX a. ?)
Širma (Vokietija, XIX a. ?), detalė su vyru XVI amžiaus drabužiais
Tad muziejinė renesansinių-barokinių eksponatų vertė K. Varnelio namuose-muziejuje yra neabejotina ir dar kartą atskleidžianti vieno žmogaus patriotizmą ir idealizmą bei tai, ką gali padaryti vienas kryptingai einantis ir konkrečius žingsnius darantis individas savo Tėvynės labui.

Kita vertus, Renesanso ir Baroko erdvės muziejuje atlieka ir savotišką 'apšildintojo" rolę prieš tai, kai žiūrovas įeina į paties K. Varnelio kūrybai pašvęstas erdves. Tai lyg sumažinta visos Meno istorijos vizualizacija, Pasaulio muziejus (pasak Andre Malraux) modelis, padedantis lankytojui suvokti modernaus meno (konkrečiai - Kazio Varnelio kūrybos) prigimtį, esmę ir logiką...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą