2015 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Porcelianas ir fajansas

Viena iš didesnių taikomosios dailės tematinių grupių K. Varnelio namuose-muziejuje yra susijusi su dvejomis keramikos rūšimis - porcelianu ir majolika/fajansu. Žodis "tematika" čia yra pavartotas neatsitiktinai, kadangi keraminės medžiagos pačios savaime su jokiomis temomis ar motyvais neturi nieko bendro. Tačiau K. Varnelio muziejaus ir jo rinkinių koncepcijoje medžiaga, technika ar žanras taip pat atlieka teatro aktoriui prilygstančią rolę, kurios dėka yra kurpiami intriguojantys dailės ir jos istorijos pasakojimai ar kuriamos netikėtos ekspozicinės situacijos.

Pradžioje išsiaiškinkime majolikos/fajanso ir porceliano dislokacijas. Kolekcinė majolikos/fajanso grupė (dekoratyvinės vazos ir dubenys) yra išdėstyta siauroje, pereinamoje, cilindriniu skliautu dengtoje Mažosios gildijos erdvėje. Porcelianas - jeigu konkrečiau - tai yra smulkioji skulptūrinė plastika, pagrindinė jo dalis, yra išeksponuota antrajame muziejaus aukšte ir visos ekspozicinės aplinkos atžvilgiu sudaro fiziškai nedominuojantį, tačiau kompoziciškai pabrėžtą segmentą. Tiesiog K. Varnelis porcelianines figūrėles patalpino ant prie gotikinės nišos priglaustos baltos pakylos sienos viduryje. Iš ankstesnės salės ateinantys lankytojai šį ekspozicijos fragmentą mato kiek anksčiau, nei kitus objektus (juolab, kad žygiuojant labirintiškais ratais, šie eksponatai sušmėžuoja ir dar prieš tai).

Majolika ir fajansas yra dvi artimos keramikos rūšys (beje, jos yra giminingos ir porcelianui - skiriasi tik sudedamųjų dalių santykiai). Fajansui ir majolikai yra būdinga baltos spalvos molio masė bei skaidrios ar neskaidrios (dažniau) glazūros piešiniai, galutiniame proceso etape padengti skaidriomis glazūromis. Europietiškajai majolikai ir fajansui (sekant, be abejo, Rytais) yra būdingas gana laisvas ir eskzinio pobūdžio piešinys - ir ypač rokiu pasižymi itališkieji Renesanso epochos (ar ją imituojantys) gaminiai.

Tad majolikos ir fajanso salė K. Varnelio namuose-muziejuje ir pasižymi tokiu charakteriu. Būtent jį suteikia dvi objektai - vazos, savo stilistika artimos XVI amžiaus antrojoje pusėje Venecijoje veikusioms keramiko Domenico Veneziano dirbtuvėms. Vienoje iš jų, ant šonų ištapytuose medalionuose vaizduojamas barzdotas vyras ir aristrokratiška dama, kitoje - veikėjai antikizuota apranga. Nėra jokių inskripcijų ar kitokių ikonografinių nuorodų, leidžiančių atributuoti personažus. Tačiau moterį galima sutapatinti su kuria nors krikščionių šventąja (kad ir Šv. Barbora), su ja "suporintą" vyrą - Šv. Petru ar šv. Pauliumi. Kitame inde pavaizduotasis ilgaplaukis jaunuolis primena Šv. Joną Krikštytoją, jo šalmuotas porininkas - Šv. Jurgį (kita vertus, šiuo atveju galime įžiūrėti ir literatūrinius Antikos personažus).

Vaza, Domenico Veneziano dirbtuvės (?)
Vaza, Domenico Veneziano dirbtuvės (?)
Šiems eksponatams it kokiame muzikiniame orkestre pritaria renesansinės XIX-ojo amžiaus replikos - tokios, kaip amforos pavidalo vaza su Medičių giminės herbu ant vieno šono ir, regis, Lorenzo de'Medici ("Puikiojo") atvaizdu kitoje pusėje arba dekoratyvinė lėkštė su ištapyta deivės Artemidės medžioklės scena, taip pat porcelianinė figūrėlė, vaizduojanti Viduramžių damą su brevijoriumi rankose. Tapybos ir plastikos prasme tai - kur kas kur detalesnės, labiau susmulkintos raiškos kūriniai, rodantys vėlesnių kartų požiūrį į Renesansą, tačiau spalvos čia irgi yra ryškios, gaivios, spinduliuojančios gyvybingumu.

Vaza su Medičių giminės herbu, Italija, XIX a. pabaiga
Kitas tos pačios vazos šonas

Majolika ir porcelianas

Visai kitokia nuotaika jaučiama antrajame aukšte esančioje porceliano erdvėje. Jeigu K. Varnelio požiūris į fajansą ir majoliką - santūriai akademiškas, tai su porcelianu menininkas drįso ironizuoti ir juokauti. Viską išduoda porcelianinė rankytė, laikanti gėlių žiedus saujoje - šis objektas patalpintas viso porcelianio ansamblio priešakyje (it koks dirigentas). O ir kitais atvejais - galantiškos scenos iš Meiseno, Vienos, Paryžiaus ir kitų dirbtuvių (atskirą pogrupį sudaro angliškojo biskvito gaminiai) tartum atspindi K. Varnelio poziciją, jog mene ne viskas būna rimta ir solidu, kad kuriant juokaujama, pokštaujama ir tiesiog džiaugiamasi...

Porcelianas iš K. Varnelio kolekcijos



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą