2015 m. kovo 9 d., pirmadienis

Pirmoji arba Žemėlapių salė

Tik pravėrus stiklines Muziejaus duris, įžengiama į salę, kurią tinka vadinti ir Pirmąja, ir Žemėlapių. Abi reikšmės šiuo atveju yra taiklios ir svarbios, atitinkančios muziejaus kūrėjo ir ekspozicijos autoriaus intencijas. Iš karto reikia pastebėti, kad K. Varnelis kaip žmogus ir menininkas pasižymėjo subtilaus humoro, intelektualios ironijos jausmu ir retu įžvalgumu. Galima kalbėti ką nori - kad Menininkas ir Asmenybė yra ne visuomet suderinami dalykai, jog gilinantis į konkretų kūrinį ar jų visumą reikia "pamiršti" autorių, tačiau iš tiesų paveikslas apie tapytoją, statinys ar architektą, monumentas apie skulptorių kartais pasako labai daug. Nuo savęs juk nepabėgsi!

Žemėlapių salės fragmentas
K. Varnelio namų-muziejaus  sargas - chimeros pavidalo stovas gėlėms (XIX a.) Žemėlapių salės kampe, prie išėjimo
Bendras Žemėlapių salės vaizdas iš muziejaus vidaus
Tad ir K. Varnelio namai-muziejus yra savotiška jo biografija, Profesoriaus autoportretas, įgalinantis pažinti jo sąmonės bei pasąmonės labirintus ir užkaborius...

Pirmąja-Žemėlapių sale šią erdvę galima tituluoti dėl fizinės jos padėties - tai muziejaus prieangis, jos vizitinė kortelė, kurią net iš gatvės pusės (stiklinių durų dėka) gali pamatyti vidun neįėjęs. Čia galima išduoti vieną smulkią paslaptėlę - paties K. Varnelio nurodymu, muziejui dirbant, jo aklinosios durys-langinės būna atveriamos, uždegamos šviesos keliose pirmosiose ir iš Rotušės aikštės pusės matomose erdvėse - tai veikia kaip jaukas publikai, kaip masalas žingeidžiam žiūrovui (tiesa, prieš tai pasiskambinusiam ir susitarusiam dėl vizito laiko - per aspera ad astra!).

Vilniaus Rotušės aikštė ir Mažosios gildijos pastatai (dabar - K.Varnelio namai-muziejus) Georgo Brauno plane
Pirmąja-Žemėlapių sale šioji patalpa vadintina ir dėl kai kurių K. Varnelio kaip kolekcionieriaus gyvenimo detalių. Būtent nuo žemėlapių, nuo senosios lituanistinės kartografijos (XV-XIX amžių egzempliorių) prasidėjo Profesoriaus kaip profesionalaus bei specializuoto kolekcionieriaus karjera. Pradėjo šiuos praeities reliktus K. Varnelis rinkti ne pačiomis geriausiomis sąlygomis - II pasaulinio karo metais, studijuodamas Vienos dailės akademijoje, Austrijoje. Tenykščiams gyventojamas kataklizmų fone tai nebuvo patys svarbiausi dalykai, o jaunam, savo Tėvynės praeitį išmanančiam ir gerbiančiam eruditui tai tapo vienu iš gyvenimo tikslų. Siekiamybė greitai įgavo labai aiškius kontūrus - K. Varnelis žemėlapius, knygas, susijusias su Lietuvos istorija rinko tam, kad grįžęs į savo kraštą (o tuo buvo tikima be jokių kompromisų) parvežtų ir padovanotų savo tautai. Tad garbingoji Pirmosios salės mizija buvo patikėta žemėlapiams.

Pirmojoje salėje žemėlapių nėra labai daug. Tačiau tai kuo tikriausias aukso fondas - kiekvieno save gerbiančio litanistinės kartografijos rinkėjo siekiniai, chrestomatiniai, "kultiniai" egzemplioriai - tokie kaip seniausias Vilniaus miesto planas iš Georgo Brauno atlaso ar vadinamasis "Našlaitėlio žemėlapis" - pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sudarytas šios valstybės žemėlapis.

Vilniaus miesto planas, iš Georgo Brauno atlaso Civitates orbis terrarum, Kelnas, 1581 m.
Tomas Makowskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, Amsterdamas, 1635-1660 m.
Kiti eksponatai (taip pat žemėlapiai) simboliškai rodo, liudija K. Varnelio kaip kolekcionieriaus bei menininko tikslus, intencijas ir, svarbiausia, interesų lauką. Štai, kad ir Henriko Hondijaus 1631 metais Amsterdame išleistas Europos žemėlapis, teikiantis akivaizdžią nuorodą apie kultūrines K. Varnelio kolekcijos ribas - visgi jo rinkinyje dominuoja Vakarų Europos vaizduojamoji ir taikomoji dailė. Arba Joano Blaeu kartografijos darbas, rodantis Livoniją (dabartinę Latviją ir Estiją) ir tokiu būdu teigiantis, jog K. Varnelis, rinkdamas žemėlapius, dėmesį skyrė visam valtijos regionui, ypač akcentuodamas baltų tautų praeitį. pastaraj teiginiui antrintų Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) žemėlapis (išleistas 1735 metais Niurnberge) ir dedikuotas iš Zalcburgo atvykusių kolonistų įsikūrimui (jie į Klaipėdos, Tilžės, Ragainės ir Įsruties apskritis atvyko po 1709-1711 metų Didžiojo Maro  išmirus beveik pusei gyventojų).

Henrikas Hondius, Europos žemėlapis, Amsterdamas, 1631 m.
Joan Blaeu, Livonijos žemėlapis, Amsterdamas, 1662 m.
I. Betgenas, Prūsų Lietuvos žemėlapis, Niurnbergas, 1735 m.
Lituanistinius K. Varnelio namų-muziejaus ir jo rinkinių akcentus, o taip pat atskirų salių semantinį ryšį su kaimyninėmis ar net toliau esančiomis erdvėmis paliudytų net ir atsiveriančios durų arkos. Net iš Didžiosios gatvės pro stiklines duris matyti dar viena patalpa su joje eksponuojamu vieninteliu objektu - tapytojo Izidoriaus Ilekio peizažu, sukurtu XX amžiaus 3-4 dešimtmečiais...

Žvilgsnis į I. Ilekio paveikslą iš Žemėlapių salės


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą