2015 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

Moterų salė, arba simetrija ir alegorijos

Salės pavadinimas "moteriška" galbūt skamba ir šiek tiek seksistiškai, o ir šiaip nėra visai tikslus, kadangi be objektų, susijusių su moterimis, čia esama ir visiškai kitokių. 



Štai, kad ir "peizažinis lygmuo" - salėje esama net kelių kraštovaizdžius vaizduojančių paveikslų, išsiskiriančių savo plastika, tamsoku koloritu - tokiu būdu tartum atlikdami fonų vaidemį kitiems šios erdvės "veikėjams". Tai HMC inicialais pasirašytas upės vaizdas - amerikietiškojo romantizmo tapybos pavyzdys, artimas Hadsono upės mokyklos braižui,  arba kito amerikiečių tapytojo (tačiau studijavusio Prancūzijoje ir įtakoto impresionistų) Reubeno Le Grande Johnstono (1850-1918) idiliškas kraštovaizdis su avimis bei piemenėliu...

Reuben Le Grande Johnston, Piemuo su avimis, XIX a. pabaiga
R. Le Grande Johnstonas - amerikiečių tapytojas iš Aleksandrijos (Virdžinijos valstija), buvęs populiariu dėl portretų, peizažų, taip pat animalistinio žanro paveikslų. Tapytojo mokytoju buvo Baltimorės dailininkas Adalbertas J. Volckas (1828-1912) - kontraversiška asmenybė - Bavarijoje gimęs vokiečių kilmės dantų gydytojas, karikatūristas ir piešėjas, konfederatas JAV pilietinio karo metu.  Tapybos studijas R.  Le Grande Johnstonas vėliau gilino kelione į Europą (Angliją, Ispaniją, Prancūziją). Tad prancūziškojo realizmo ir impresionizmo tendencijos labai ryškios šio dailininko tapyboje. Grįžęs į Ameriką, R. Le Grande Johnstonas apsigyveno Niujorke ir tapo paklausiu tapytoju. 

Arba istoriniam ir portreto žanrui atstovaujantys kūriniai - jų čia iš tiesų yra nemažai; vertingumo požiūriu šie eksponatai taip pat yra įdomūs.

François Théodore Devaulx (1808-1870), Anglijos karalius Jonas Bežemis (John Lackland) pasirašo "Magna Carta", XIX a. vidurys

F. T. Devaulx - Paryžiaus dailės akademijos absolventas (1833 metais pelnęs antrąją Prix de Rome nominaciją), ilgametis Paryžiaus salonų dalyvis (1849 metų antros klasės medalininkas), atstovavęs XIX-ojo šimtmečio vidurio saloniniam akademizmui. Skulptorius mėgo ir buvo populiarus dėl savo istorinių, mitologinių skulptūrinių scenų, kurias traktuodavo alegoriškai, tuometinei publikai patraukliai modeliuotomis formomis (istoriniuose portretuose idealizuodavo asmenybes, rinkdavosi didingas temas). 1215 metais Jono Bežemio pasirašytas dokumentas Magna Carta ("Didžioji laisvių chartija") įtvirtino juridines laisvosios Anglijos visuomenės teises ir pagrindė tolimesnį parlamentarizmo tradicijos vystymąsi. 

Visgi moters tema čia yra dominuojanti - ir netgi dar labiau - ne tik suteikianti vyraujančių akcentų, bet ir organizuojanti visą ekspozicijos formaliąją bei semantinę kompoziciją.

Pradžioje apie formaliuosius - kompozicinius dalykus. Šioje salėje (kaip ir daugelyje kitų erdvių) K. Varnelis panaudojo keletą ekspoziciškai režisūrinių triukų:

  1. stabilumo visai struktūrai suteikė kompoziciškai subalansuoti atskiri elementai - visgi šią cilindriniu skliautu dengtą kambarį, buvusiąją Mamoničių parduotuvę ar tai giminei priklausiusį sandėlį labai aiškiai galima išskaidyti į keturias dalis - prie kiekvienos sienos dėliojamas vis kitoks vaizdas;
  2. juos (tuos vaizdus) vieną su kitu jungia žvilgsnių semantika (apie ją netrukus kalbėsime) ir ritmiškas judėjimas - tokiu būdu atskirai, suvereniai gyvenantys ekspoziciniai elementai jungiais į nedalomą vienovę. 
Štai tokia simetrija ir "įsiskverbimas" - keli pavyzdžiai: 

Ekspozicijos kompozicinės simetrijos pavyzdys - simetrijos ašies funkciją atlieka pačiame viduryje įkomponuota Jameso Pradier (1790-1852) bronzinė skulptūra, vaizduojanti graikų poetę Sapfo. Abipus jos matome dvi tamsias buvusios Mažosios gildijos celės duris, kairėje - mūrinį nusileidimo į rūsius antstatą, dešinėje jį "atspindi" du barokinių formų krėslai. Kompoziciją uždaro - įrėmina dvi marmurinės statulos - vadinamosios "Versalio Dianos" kopija ir mergaitės biustas, sukurtas skulptoriaus S. Musetti. 
Arba štai toks simetrijos ir "apropriacijos" pavyzdys - žvelgiant formaliai, taip pat turime simetrišką kompoziciją: kairėje barokinių formų stalas su rytietiška vaza, dešiniau - skulptūrinė grupė. Salė jungiasi su kaimyninėmis erdvėmis - kairėje, gilumoje matome veidrodį, kurio spalvinis intensyvumas yra artimas F.T. Devaulx skulptūrai. O dešiniau, gilumoje esanti K. Varnelio tapyba tartum kartoja stalo rokailes, kitus medinius drožinius ir net vazos formas. 
Analogiškas sprendimas. Ši siena yra priešinga aukščiau matytai - taigi simetriškai yra sukomponuota visa ekspozicinė erdvė. Merginos biustas oponuoja brozinei skulptūrai "Anglijos karalius Jonas Bežemis pasirašo Magna Carta", stalas atspindi identišką baldą, panašioas yra net vazos. Juo labiau - kompozicija yra pratęsiama kitoje salėje, kartojant analogiškus elementus - marmurinį biustą ir bronzinę tapytojo skulptūrėlę ant renesansinės skrynios - tokiu būdu papildant šios salės struktūrą. 
Bet grįžkime prie moterų. Meno kūriniai su moteriška ikonografija iš tiesų yra vieni, gal net patys svarbiausi šioje salėje.

Bene ryškiausias (tiesiogine ir perkeltine prasmėmis) yra nežinomo dailininko nutapyta italų mergaitė su vynuogių šaka. Tai vienas paslaptingiausių K. Varnelio namų-muziejaus eksponatų. Šį paveikslą Profesorius pirko jau grįžęs į Lietuvą - Kaune iš privataus asmens. Tai neabejotinai XIX amžiaus vidurio tapybos darbas, sukurtas gero, profesionalaus, stiprų akademinį pasiruošimą gavusio dailininko. Savo plastika, piešiniu, koloritu ir net tematika ši kompozicija turi sąsajų su Lietuvos dailės istorijos kontekstu (prisiminkime Kanutą Rusecką ar Joną Zenkevičių), tačiau tikėtina, kad jeigu tai būtų vietoje nutapytas kūrinys, apie jų būtų kažkokios informacijos - ko deja nėra. Kita vertus - merginos su vynyogėmis motyvas XIX amžiaus tapyboje buvo be galo populiarus, eksploatuotas ir Karlo Briulovo (su kurio maniera esama šiokių tokių sąsajų - tad gal tai rusų dailininko kūrinys?), ir Johno Reinhardo Weguelino...

Nežinomas dailininkas, Mergina su vynuogių keke, XIX a. vidurys
Kiti moteriškos tematikos (skulptūriniai) kūriniai šioje salėje

Hans Müller (1873-1937), Vandens nešėja, 1900 m.

Leocharas, Artemidė ("Versalio Diana", originalas - 325 m. prieš Kr.), XIX a. kopija
J. Pradier, Sapfo, po 1852 m.
Būtent šie keturi kūriniai ir yra 4 semantiniai visos salės "kampai" - taškai, formuojantys bendrą kompozicinę ir reikšminę striktūrą. Visas įdomumas slypi tame, kad salėje, skirtoje Vakarų Europos dailei (toks yra ir visas seniausias Mažosios Gildijos korpusas) K. Varnelis, beveik vadovėliškai pristatydamas Europos dailės istoriją, tartum išryškino keturis pagrindinius moteriškos ikonografijos tipus, dominavusius nuo Antikos iki dvidešimtojo amžiaus. Tai yra:
  • Moteris - deivė (Diana)
  • Moteris - menininkė (Sapfo)
  • Moteris - namų šeimininkė (Vandens nešėja)
  • Moteris - alegorija (Mergina su vynuogių šaka)
Belieka paaiškinti, kodėl mergina su vynuogių šaka buvo apibrėžta kaip Alegorija. Žinoma, pačioje pirmoje vietoje turime turėti omenyje tai, kad dailininkas vaizdavo moterišką grožį, o antikinės klasikos veiktame devynioliktajame šimtmetyje itališkas dailumas vertintas kaip idealų idealas, kaip objektyvaus Grožio įsikūnijimas. Kita vertus, žvelgiant į idealizuotus portretuojamosios bruožus, turėtų būti akivaizdu, kad bandyta užfiksuoti ir abstrakčią idėją, kuriaą galima interpretuoti labai įvairiai - mergina su vynuogių keke gali būti ir tabybiškas šalies arba regiono - Italijos ar Neapolio, perteikimas (panašiai kaip K. Rusecko Slucko apylinkėse nutapytoji mergina iki mūsų dienų laikoma Lietuvaitės provaizdžiu); lygiai taip pat vynuogės, subręstančios rudenį, gali sufleruoti apie Rudens alegoriją. Vynuogės augalo ir kekės konkrečiai simbolika taip pat buvo populiari tiek Antikoje (tai juk dievo Dioniso/Bakcho ar - tai ypač asociatyvu - derlingumo deivės Pomonos atributas), tiek krikščionybėje (vynuogė sieta su Atpirkimo, Išganymo  paslaptimi) - tad neatmestinos ir tokios asociacijos ar konkrečios nuorodos. Visgi meno ir gero meno kūrinio ypatybė slypi tame, kad į vaizduojamą dalyką ar reiškinį įmanoma žvelgti skirtingai - tas pats turbūt ir su čia vynuogių šaką laikančia mergina (o ir visa sale)...







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą