2015 m. vasario 25 d., trečiadienis

Responsive Eye

Toks jau atsitiktinumas ar sutapimas (o gyvenime suskertančių dalykų yra be galo daug – tiek, kad norom-nenorom pradedi įsitikinti jų determinizmu), kad optinio dailininko Kazio Varnelio iš Čikagos (nes op periodu jis gyveno būtent ten) gimtadienio ir 1917-aisiais vienos svarbiausių op meno parodos Responsive Eye atidarymo 1965 metais datos beveik sutampa. Jas skiria tik kelių dienų laikas. Varnelis gimtadienį minėdavo vasario 25-ąją, o kultinis renginys startavo 23 dieną...

Nesiimsime kalbėti apie Responsive Eye indėlį ir įtaką, jeigu ne šiuolaikinio meno, tai bent geometrinio abstrakcionizmo, minimalizmo ar konkrečiai op arto vystymuisi. (Juolab, kad internetinėse erdvėse klaidžioja aktualumo bei patrauklumo tikrai nepraradęs filmas - https://www.youtube.com/watch?v=vaUme6DY8Lk). 

Šiuo atveju verta susikoncentruoti į paties Varnelio ir „Reaguojančios akies“ santykį.


O jo tikrai būta!

Ir pats geriausias įrodymas yra Varnelio biblioteka (eilinį kartą tereikia paminėti, jog tai yra būtent ta vieta, kurioje galima aiškintis ir analizuotis menininko interesus, pomėgius, inspiracijų šaltinius ir panašiai). Joje, lentynoje, skirtoje parodų katalogams, brošiūroms, lankstinukams, yra netgi du Responsive Eye parodos katalogai. Varnelio kaip knygų kolekcionieriaus bei bibliofilo atveju – tai jau nemenkas įvertinimas.

Kitas įrodymas būtų Varnelio biografijos, jo meninės CV vingiai ir posūkiai. Kažin ar tai atsitiktinumas-sutapimas, jog būtent po 1965 metais iš esmės, tiesiog revoliucingai pasikeitė dailininko tikslai ir uždaviniai. Dvidešimt metų pradirbęs Amerikos bažnyčioms kaip sakralinio meno kūrėjas, 7 dešimtmečio antroje pusėje Varnelis ryžtingai pasuko laisvo menininko keliu. Ypatingai svarbu ir įspūdinga yra tai, jog tą biografinį posūkį ženklino ir esminis kūrybinis pasikeitimas. Nuo pakankamai įdomios, tačiau bažnytinių-institucinių kanonų sąlygotos konvencinės raiškos buvo pereita (norėjosi rašyti – peršokta – tačiau visgi nuoseklaus vystymosi taip pat būta) prie, vadinkime, progresyvios ar bent jau paskutinei madai atstovaujančios dailės.


Responsive Eye kaip meninio įvykio įtaką Varnelio kūrybai galbūt net įmanoma argumentuoti tokiu dalyku, kaip achromatiškumu. Būtent juodai-baltas „koloritas“ dominuoja parodos kataloge. Belieka priminti, jog ir aptariamo laikotarpio Varnelio tapyba pasižymėjo analogišku, tartum 1965 metų estetikos nutviekstu bespalviškumu. 


Žemiau - nedidelis "mix'as" iš Responsive Eye katalogo atvartų bei puslapių ir Varnelio 7-8 dešimtmečio paveikslų ir piešinių:















Komentarų nėra:

Rašyti komentarą