2014 m. balandžio 22 d., antradienis

Varnelis ir audiniai

Kazio Varnelio namų-muziejaus bibliotekoje garbingą vietą užima Lietuvių liaudies meno serija (1956-1974 metais išėjo 15 tomų). Varnelis yra minėjęs, kad jo nuomone - tai vienas labiausiai vykusių leidybinių sumanymų, tegul ir sovietinėje, Lietuvoje. Poligrafinė šių leidinių kokybė nepasižymėjo ypatingomis aukštumomis, tačiau tiek konceptuali atranka, tiek vaizdinė pusė – maketas, pasak bibliofilo, tikrai buvo išskirtinė to meto sąlygų bei galimybių kontekste.

Lietuvių liaudies menas. Audiniai, I knyga, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957
Iš Kazio Varnelio bibliotekos. Viršelio fragmentas su skirtukais
Išskirtinę poziciją knygų lentynoje pelnė audiniams dedikuota I knyga (1957 m.), kurioje iki šiol yra likusios Varnelio įdėtos kortelės, ženklinančios menininkui rūpimas vietas. Didžioji dalis kortelių – tai vaistų receptai. Skirtukais taip pat tarnavo naftos produktais prekiaujančios įmonės atributais pažymėti blankai. Panašius popierėlius menininkas naudodavo ir savo eskizams. Du tokius eskizus – pirmines idėjas, Varnelis panaudojo ir šioje knygoje.

Skirtukai knygoje. K.Varnelio eskizai. 9 dešimtmetis [eskizai nerealizuoti]
Ką liudija ir įrodo ši knyga bei minėtieji skirtukai?
Visų pirma – tai, kas ir taip yra akivaizdu – kad Varnelio optinę tapybą tiesiogiai įtakojo lietuvių liaudies audiniai. 
Antra, kad tradicinė tekstilė Varnelio tapybą veikė keliais – grafiniu bei spalviniu, sluoksniais.


Lietuvių liaudies menas. Atvartas 167-168. Aštuonianyčių dimų lovatiesės
Varnelis ėmėsi motyvų savo optinei tapybai iš žemaitiškų ir aukštaitiškų audinių raštų. Ypač taiklus ir lakoniškas (beje, toks buvo ir pats Varnelis, komentuodamas savo kompozicijas) būtų eskizų-skirtukų liudijimas. Šie atstovauja vėlesniajam dailininko kūrybiniam etapui – devintajam dešimtmečiui (ką liudija sąlygiškai laisvesnės, banguojančios, kreiva-linijinės formos), tačiau bendras ritmo pojūtis išlikęs tas pats. Jis hipnotizuoja, perkelia į kitų matavimų pasaulį, užburia.

Takas
Vilniaus aps. Linas, šiaudai, keturnyčiai.MAIEM 742


K.Varnelis, Montažas, 1972, drobė, akrilas, 173x173 cm
Ne mažesnį poveikį darė ir spalviniai sprendimai. Raudonos, mėlynos ir kitokios spalvos – ryškios, žaižaruojančios, net užimančios kvapą, atėjusios iš lovatiesių, kilimų prie lovų, gūnių ir takų. Pats Varnelis save laikė kuo tikriausiu koloristu. Spalvinius sprendimus jam diktuodavo genai ir istorinė atmintis. Šios knygos atvejis tai puikiausiai įrodo...

Lovatiesė
Kybartų apyl., Jurbarko raj. Linas, vilna, medvilnė, rinktinė, austa 1949 m. VVDM Ks 94


K.Varnelis, Idioma, 1975 m., drobė, akrilas,  175x248,5 cm
K.Varnelio konstrukcija ant namo stogo
Čikaga, 8 dešimtmečio pradžia



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą